|
į pradžią ‹ Žymūs žmonės ‹
• Juzė Katiliūtė - “magiškų peizažų dailininkė“
Juzė Katiliūtė – Suduvos žemės duktė, didžiąją savo gyvenimo dalį gyvenusi ir kūrusi
Ženevoje, gimė 1916 metų gruodžio 8d. Iglaukoje, Marijampolės apskrityje. Vaikystėje
buvusi tyli ir gabi mergaitė, buvo brolio, vėliau žymaus lietuvių rašytojo Viktoro Katiliaus,
paskatinta vykti mokytis į Kauno meno mokyklą. Po to, 1941-43 metais sekė studijos
Vilniaus Dailės akademijoje profesoriaus J. Vienožinskio klasėje. Prieš emigraciją Juzė
Katiliūtė Lietuvoje su savo kūryba pasirodyti nespėjo.
Artėjant antrajai sovietinei okupacijai, ką tik vedę du menininkai turėjo pasitraukti iš Lietuvos
jau vien dėl to, kad jos vyras, skulptorius Gabrielius Stanulis buvo 5 metus studijavęs
Italijoje, vienuolių vedamoje mokykloje. Jų pabėgėlių klajonė buvo labai sunki. Per
pabėgėlių stovyklas, per Lenkiją, Austriją ir Vokietiją, jie 1945 metais pasiekė Šveicariją.
Šveicarija graži, viliojanti šalis, bet iš pradžių nebuvo svetinga ją užplūdusiems pabėgėliams
iš įvairiausių karo nusiaubtų vietų. Nuo pat pradžių, Juzė Katiliūtė kibo į tapybos mokslus ir
1948 metais baigė Ženevos dailės mokyklą.
Sovietmečiu Juzė Katiliūtė ir jos vyras buvo vieninteliai lietuvių menininkai Šveicarijoje.
Gabrielius Stanulis ilgą laiką profesoriavo Ženevos menų mokykloje, jo skulptūromis puošėsi
Ženeva.Tik 1959 metais Juzė Katiliūtė gavo leidimą įstoti į Šveicarijos dailininkių moterų
sąjungą. Tai buvo tikras išsigelbėjimas nuo vienatvės. Nors ji daug tapė, bet personalinių
parodų buvo suorganizuota nedaug – 1966 ir 1967m. – JAV, 1982 m. – Ženevoje. Nuo 1982
metų dailininkė buvo nuolat kviečiama dalyvauti „Centre d’Arts Visuel“ ir kitų galerijų
rengiamose grupinėse parodose.
Pirmuosiuose paveiksluose dominavo niūrios, tamsios, prislėgtos spalvos, kurios, tikriausiai,
atspindėjo patiriamus jaunos emigrantės sunkumus. Ji tapė gamtos vaizdus, kalnus, kuriuos
matė pro savo darbo studijos langą. Su laiku, Juzės Katiliūtės meninėje raiškoje pradėjo kisti
ir siužetas, ir spalvos. Pradėjo veržtis magiškas vaizduotės pasaulis, vizijos ir sapnai. Spalvos
ryškėjo ir grynėjo.
Vertindami Juzės Katiliūtės kūrybą Vakarų Europos spauda kalbėjo apie dailininkės kūrybinę
jėgą, originalumą ir spalvingumą, apibūdindavo dailininkę kaip dangaus ir žemės, aušrų ir
prieblandų, matomojo ir nematomojo, apčiuopiamo ir neapčiuopiamo pasaulio dailininkę.
Pirmasis kūrybinis „sugrįžimas“ į Lietuvą buvo 1988 metais, kai pirmą kartą Vilniuje
buvo surengta „Lietuvių išeivijos dailininkų kūrybos paroda“. Parodoje ji dalyvavo su
keliais savo darbais, o 1994 metais Lietuvos Dailės muziejaus centriniuose rūmuose buvo
atidaryta Juzefos Katiliūtės personalinė tapybos, piešinių ir ir grafikos paroda. Ją pristatė
pati dailininkė. Lietuvos dailės kritikai iškart pripažino, kad magiškas dailininkės pasaulis
yra atkeliavęs iš Šveicarijos, kur ji daugiau gyveno nei Lietuvoje... „Bet Lietuva tuose
paveiksluose tikrai yra. Yra lietuviškos pasakos, lietuviški motyvai, lietuviškos spalvos“.
Juzė Katiliūtė savo visą kūrybą pašventė Lietuvai. Parodose su savo paveikslais išstodavo
kaip LIETUVĖ ir tuo visada didžiavosi. Po Lietuvos Nepriklausomybės atstaymo J. Katiliūtės
paveikslai pamažu pradėjo keliauti į Lietuvą draugų, giminių ir meno institucijų darbuotojų
pagalba. Pati dailininkė virš 40 brandžiausių savo kūrybos darbų padovanojo Lietuvos Dailės
muziejui ir kita tiek savo gimtojo krašto, Marijampolės Kultūros centrui, kuris nuolatos
organizuoja iš Suduvos kilusių iškiliausių menininkų kūrinius, tame tarpe ir Juzės Katiliūtės.
Juzė Katiliūtė buvo trapios išvaizdos ir sveikatos. Todėl Šveicarijos lietuvių bendruomenės
kreipiniuose buvo prigijęs Juzytės vardas. Nežiūrint to, Juzė Katiliūtė sulaukė beveik 93 metų
ir tapė iki beveik paskutinės dienos. Iškeliavo Juzytė Anapilin 2009 metų vėlų lapkritį.
Likę darbo studijoje Juzės Kaliliūtės keletas paveikslų, eskizų, jos tapymo įrankiai ir keletas
knygų testamento vykdytojos, Juzės Katiliūtės sesers p. Albinos Katiliūtės Janus, gyvenančios
JAV, gera valia, padovanotos ŠLB, įgaliojant bendruomenės pirmininkę surasti tinkamiausią
jiems šeimininką.
Pasitarus su Lietuvos Dailės muziejaus direktoriumi p. Romualdu Budriu ir Marijampolės
Kultūros centro vyriausia specialiste etnokultūrai ir parodų organizatore p. Onute Birute
Surdokiene dėl Juzės Katiliūtės palikimo saugojimo ateities, visi, išskyrus 4, dailininkės
ženevietės paveikslai bus perduoti Marijampolės Kultūros centrui, papildant jos pačios
padovanotą paveikslų kolekciją.
Kad neišnyktų didžios išeivijos dailininkės ir ilgametės Šveicarijos Lietuvių Bendruomenės
narės pėdsakai Šveicarijoje, kad galėtume prisiliesti prie jos darbų, prisiminti ir minėti jos
buvimą mūsų tarpe, ŠLB valdyba pritarė vieną Juzės Katiliūtės paveikslą padovanoti Lietuvos
Respublikos ambasadai Berne ir 3 paveikslams suorganizuoti pardavimo aukcioną per ŠLB
metinį narių susirinkimą ir reikšmingiausią bendruomenės šventę - Vasario 16-osios minėjimą
2011 metais.
Jūratė Caspersen
ŠLB valdybos pirmininkė |