į pradžią ‹ Žymūs žmonės ‹  

• Vytautas Prūsaitis

Vytautas Prūsaitis gimė 1955.05.30 Kapsuko (Marijampolės) rajone, Igliaukos apylinkėje, Margavos kaime, Vytauto ir Marijos Prūsaičių šeimoje.

Vytautas nuo pat vaikystės domėjosi technika ir ekstremaliu sportu. Būdamas dešimties metų išmanė motociklų variklių remontą. Ypač gerai suprato ir mokėsi fiziką bei matematiką. Šiuos gabumus paveldėjo iš tėčio. Laisvalaikiu, kaip ir visi vaikai, važinėjo dviračiu, vėliau motoroleriu, motociklu ir galiausiai automobiliais, nuo kitų skyrėsi tik rinkdamasis trasą. Laužė techniką ir ją pats remontavo, visuomet patobulindamas.

1970 metais baigė Igliškėlių aštuonmetę mokyklą ir įstojo į Kapsuko tarybinio ūkio- technikumo žemės ūkio mechanizacijos specialybę. 1974 metais įgijo techniko – mechaniko kvalifikaciją. Dirbo „Igliškio“ kolūkyje meistru – reguliuotoju. Tais pačiais metais įgijo ir kino mechaniko kvalifikaciją. Vakarais dirbo Kapsuko, vėliau Marijampolės kinų direkcijoje kino mechaniku. 1974 metais buvo pašauktas į tarybinę armiją privalomai tarnybai. Ten buvo paskirtas automobilių parko ir remonto viršininku.1976 metais grįžo iš karinės tarnybos ir įsidarbino „Gudelių“ kolūkyje darbo saugos inžinieriumi.

1977 metais vedė Gražiną Valūnaitę. Tuomet apsigyveno ir pradėjo dirbti Alytaus automobilių servise autošaltkalviu. Po darbo sukonstravo detalių šveitimo smėliu aparatą ir jį pritaikė valstybinių numerių graviravimui ant automobilių stiklų. 1979 metais persikėlė gyventi į Kapsuką (Marijampolę). Pradėjo dirbti kinomechaniku , o laisvalaikiu remontavo automobilių kėbulus. Nepaprastas pomėgis vairuoti automobilį kuo sudėtingesnėmis sąlygomis atvedė Vytą į automobilių sportą.1978 metais Kapsuko miesto figūrinio važiavimo varžybose jis užėmė pirmąją vietą. Nuo 1979 metų buvo Lietuvos automėgėjų klubo narys. 1979m. Kapsuko „ Rali-79“ laimėjo antrąją vietą, figūrinio važiavimo varžybose – pirmąją vietą. 1982 metais Kapsuko treko lenktynėse ant ledo laimėjo pirmąją vietą, o Lietuvos respublikos „Ralio čempionate – 82“ laimėjo antrąją vietą. Kapsuko motociklų greituminio manevravimo varžybose 1982 metais laimėjo pirmąją vietą. 1982 m. Lietuvos autoralio čempionate „Automėgėjas – 82“ užėmė antrą vietą. 1985 ir 1986 metais Lietuvos automėgėjų viktorinos „Ar žinai kelių eismo taisykles“ finalinėse varžybose laimėjo antrąsias vietas.1986 metais Kapsuko žiemos hipodromo, slalomo ir sprinto varžybose užėmė pirmąsias vietas, pakilimo į kalną varžybose – antrą vietą.

1986 metais Lietuvos automėgėjų respublikinė taryba apdovanojo Vytautą Prūsaitį už aktyvų dalyvavimą Kapsuko miesto-rajono veikloje. 1986 metais įgijo elektromechaniko kvalifikaciją ir dirbo Kapsuko teritorinėje vandentiekio valdyboje operatyviniu elektromechaniku. 1987 metų Kapsuko slalomo, žiemos greituminio manevravimo ir sprinto varžybose laimėjo pirmąsias vietas.

1987 metais, dalyvaudamas sunkiojo bagi automobilio bandyme, patyrė sunkią galvos traumą. Ilgai trukęs gydymas ir reabilitacinis periodas nenutraukė Vytauto sportinės veiklos. 1988 metais Pabaltijo autokroso čempionate laimėjo trečiąją vietą.1990 metais autokroso varžybose „Gargždai -90“, „Sūduva – 90“ laimėjo antrąsias vietas ir autokroso varžybose “Šakiai – 90“ ir „Tauragė -90“ laimėjo pirmąsias vietas. 1991 metais Kauno automobilių rali-kroso „Viktorija“ varžybose laimėjo antrąją vietą. Lietuvos respublikos autokroso čempionate „Lietuva -91“ iškovojo pirmąją vietą. 1991 metais autokrosuose „Utena – 91“ ir „Gargždai-91“ užėmė pirmąsias vietas, Lietuvos respublikos autokroso čempionate laimėjo antrąją vietą, Lietuvos respublikos rali-kroso trečiajame etape - pirmąją vietą. 1994 metais Lietuvos respublikos autokroso čempionato trečiame etape iškovojo pirmąją vietą, Lietuvos autokrose „Šakiai-94“ - antrą vietą. 1990 metais savarankiškai išstudijavo automobilių variklių paskirstymo velenų restauravimo technologiją ir ją pritaikė praktikoje. Sukonstravo ir pagamino paskirstymo velenų šlifavimo stakles.

1994 metais išstudijavo detalių padengimą metalu vakuume ir sukonstravo aparatą, kurį pritaikė automobilių stiklų tamsinimui.

1997 metais įkūrė automobilių pardavimo, automobilių priežiūros ir remonto, transporto ir bendrosios mechaninės inžinerijos firmą „Autotema“. Nuolat domėjosi technikos naujovėmis, tobulino įrangą, plėtė atliekamų darbų ir paslaugų apimtis. Užaugino tris vaikus: dukrą Jolantą bei sūnus Ramūną ir Mantą. Laisvalaikiu konstravo motoskraidyklę, užsiėmė vandens slidžių sportu, slidinėjimu žiemą, puikiai valdė motorinę valtį . Pirmasis pradėjo praktikuoti žmonių kėlimą su parašiutu virš vandens, užtraukiant motorine valtimi. Atliko keletą šuolių su parašiutu iš lėktuvo. 2003 metais jam išduota ultralengvojo orlaivio piloto licencija. Nuo 2003 metų gegužės mėn. tapo Marijampolės aeroklubo nariu.

Draugų tarpe buvo vadinamas aerodromo siela arba ekstremalu. Jo entuziazmo skraidyti, atlikinėti sudėtingus viražus, fotografuoti gyvenvietes iš „paukščio skrydžio“, gėrėtis debesų grožiu, žiūrint į juos iš viršaus, galėjo pavydėti kiekvienas. Savo džiaugsmu jis mielai dalijosi su kitais, kartais tiesiog prikalbindamas paskraidyti drauge . Labiausiai mėgo pakilti artinantis lietui ir pasigalinėti su kintančiomis oro srovėmis, o tuomet sekundžių tikslumu pabėgti nuo lietaus ir spėti nusileisti aerodrome. Labiausiai mėgo aplankyti gimtąjį Margavos kaimą ir jo apylinkes.

2004 metų rugpjūčio 4 d. kartu su septyniais ultralengvųjų skraidyklių pilotais, Vytautas Prūsaitis dalyvavo skrydyje iš S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo Aleksote, Kaune į Zoknių aerouostą ir pirmajame nuo NATO pajėgų dislokavimo Lietuvoje, sportinės aviacijos vizite oru į NATO karo aviacijos padalinį. Vytautas pats pagamino skraidyklės važiuoklę, pritaikė variklį ir sparną ir atliko 440 sėkmingų pakilimų bei skrydžių. 2002 metais, skrydžio treniruotės metu vėjo gūsiui sumaitojus sparną, nukrito ir patyrė sunkią stuburo traumą. Tai nesustabdė Vyto svajonių. Po gydymo ir reabilitacijos jis vėl remontavo ir tobulino skraidyklę, vėl svajojo skraidyti ir skraidė. Pilotuodamas skraidyklę iš viso ore išbuvo 128 valandas.

2005 gegužės 14 dieną skrydžio metu, sutrikus sveikatai, Vytautas Prūsaitis nesuvaldė skraidyklės ir tragiškai žuvo Sasnavos aerodrome. Nepamirštami liko jo nuoširdumas, nuolatinis veržlumas, nuveikti darbai ir nespėtos įgyvendinti idėjos.